Be šešėlių


Žmogiškieji vaiduokliai neturi šešėlių,
O pievų sapnai po sniegu nesislapsto.
Tik susiplaka gruodyje smilgos ir gėlės,
Tiktai syvų likučiai surūgsta į actą.
Nuo šviesos stygiaus lūžtame, džiūstam ir kniumbam,
Jau atlikę didžiūnams netinkančią rolę.
Likę norų? Tuoj gausi papildomą gumbą,
Nesiginsi, kai pienbuniai spjaudys užpuolę.
Sapnavai, kad žydėjai? Įsižnybk - gal pabusi,
Gal aptiksi, jog pats nebetekęs šešėlio.
Mes graudinamės, džiūstam, ir lūžtam, ir kniumbam
Lyg šerkšnotų jausmų paryčiais nepakėlę.
Nijolena

2023-12-26 22:30:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-12-27 15:53:07

 ...nebetekę šešėlio.
Mes graudinamės, džiūstam, ir lūžtam, ir kniumbam
Lyg šerkšnotų jausmų paryčiais nepakėlę

Tokia mūsų dalia ...

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2023-12-27 15:09:18

Teištinka lyriniį herojų nubudimas. TEIŠTINKA