Nors saulė danguje,
Tačiau manęs nešildo.
Lakštingalos nesuokia
Ir negirdėt kū-kū...
Degtinė nesvaigina,
Eilėraščiai negimsta.
Gili žaizda krūtinėj –
Kokia beširdė tu!
Tarptautinis ekspresas
Tave į tolį neša...
Ant stalo gėlės vysta,
Už sienos smuikas rauda.
Degtinė nesvaigina,
Ir eilės nesirašo.
Gili žaizda krūtinėj –
Ir apmaudu, ir skauda!
Dabar jau man vis viena –
Dangus prarado spalvą.
Tvirtai žinau –
Kankintis
Jokios prasmės nėra.
Tegul bus meilei mano
Žemelė lengvas pūkas.
Įsimylėt dar kartą –
Ugnelės nebėra.
Nueisiu parduotuvėn
Ir nusipirksiu romo,
Pora atlanto silkių
Ir kepalą „marčios“.
Suruošiu aš sau šventę,
Tikriausiai, paskutinę –
Kaip ji, žinau, jau niekad
Neberasiu tokios.
Štai žvaigždė į taurelę
Kaip ašara įkrito.
Pasklido, sužvaigždėjo
Sidabro ratilai.
Bet pirštai mano grubūs –
Taurelė sutreškėjo –
Ant stalo pasipylė
Rausvų žvaigždžių šimtai...
Nors saulė danguje,
Tačiau manęs nešildo...
Ant stalo gėlės vysta...
Už sienos smuikas rauda.
Degtinė nesvaigina.
Ir eilės nesirašo –
Gili žaizda krūtinėj,
Tik – keista – nebeskauda...
2022 04 14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-11-24 19:11:57
Vyriškas romansas.
Kažkas yra pasakęs: Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-11-24 15:32:46
Trūksta romansui melodijos.