Nors saulė danguje,
Tačiau manęs nešildo.
Lakštingalos nesuokia
Ir negirdėt kū-kū...
Degtinė nesvaigina,
Eilėraščiai negimsta.
Gili žaizda krūtinėj –
Kokia beširdė tu!
 
Tarptautinis ekspresas
Tave į tolį neša...
Ant stalo gėlės vysta,
Už sienos smuikas rauda.
Degtinė nesvaigina,
Ir eilės nesirašo.
Gili žaizda krūtinėj –
Ir apmaudu, ir skauda!
 
Dabar jau man vis viena –
Dangus prarado spalvą.
Tvirtai žinau –
Kankintis
Jokios prasmės nėra.
Tegul bus meilei mano
Žemelė lengvas pūkas.
Įsimylėt dar kartą –
Ugnelės nebėra.
 
Nueisiu parduotuvėn
Ir nusipirksiu romo,
Pora atlanto silkių
Ir kepalą „marčios“.
Suruošiu aš sau šventę,
Tikriausiai, paskutinę –
Kaip ji, žinau, jau niekad
Neberasiu tokios.
 
Štai žvaigždė į taurelę
Kaip ašara įkrito.
Pasklido, sužvaigždėjo
Sidabro ratilai.
Bet pirštai mano grubūs –
Taurelė sutreškėjo –
Ant stalo pasipylė
Rausvų žvaigždžių šimtai...
 
Nors saulė danguje,
Tačiau manęs nešildo...
Ant stalo gėlės vysta...
Už sienos smuikas rauda.
Degtinė nesvaigina.
Ir eilės nesirašo –
Gili žaizda krūtinėj,
Tik – keista – nebeskauda...
 
2022 04 14