Santrauka:
poetui Stasiui Jonauskui
1948-2018
„Nebešilta – kalvelės rudos,
Ir nešalta, neliūdna – šiap sau."
... pasiliko žemaitiškas būdas
Ir keli tuzinai metų skaičiaus.
Ir žodžiai, lengvai išvingiavę
Ir knygos, gražiai atžymėtos.
Tebelaiko žaliuojantis klevas
Atmintį po žieve. Saugioj vietoj.
Kas pašaukia išeiti į tylą,
Kai užpildo rievė visą tūrį?
Gal kaip paukščiui sparnai pakyla,
Nes supranta, kad skristi turi.
Iš aukštai gal geriau matyti,
Kai prasklaido debesis vėjas,
Kaip žemaitiški būdvardžiai žydi –
„Ir iš lėto daiktavardėja."
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2023-11-22 11:20:33
Eilės, tikrai vertos apdovanojimo – deja, deja...
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-11-22 07:34:00
Labai gražu, kai dabartiniai poetai nepamiršta jau išėjusių poetų.
Gyventi reikia teisingai. Taip daro žmonės.
Gyvuliai irgi stengiasi taip, tik ne visiems išeina...
Ne visada mes galim pateisinti kiškio ar vilko poelgius,
O bakterijų arba virusų nesuprantam iš viso.
Stasys Jonauskas, eilėraščio „Gyventi" fragmentas
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2023-11-21 15:09:17
Lengvumu ir skrydžiu - pagarbiai apdainuotas.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2023-11-20 11:21:51
Pabaiga puiki.