Rytas, atmerkiu akis – mano esybė – gyvastyje,
jaučiu, esu tarsi šaltu dušu perlieta,
pažvelgiu per langą – klevas juoduoja
brėkštančiame danguje, o aš iš
aplinkos pasaulio nejaugi ištremta?
Kodėl vidinis pasaulis nerimsta, dejuoja
lig paukštis negalintis skristi – sparnai palaužti,
kodėl likimas gyvenimo dėsniams diktuoja,
gal todėl, jog atėjai į šį pasaulį per anksti?
Praėjai ilgą kelią – įvairovės lydėjo kelyje,
gal neišmokai gyvenimo dėsnių mintinai,
o gal tuos dėsnius kūrei sau – savyje,
o dabartyje ieškai atsakymo, kurį seniai žinai.
2023 11 04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-11-05 23:39:24
Kai tiek daug minčių į vieną vietą sudėta, naudinga su naujais pojūčiais paskaityti.
Tai žmogaus ir gamtos sąlytis. Trapu ir gilu.