Rytas, atmerkiu akis – mano esybė – gyvastyje,
              jaučiu, esu tarsi šaltu dušu perlieta,
              pažvelgiu per langą – klevas juoduoja
              brėkštančiame danguje, o aš iš
              aplinkos pasaulio nejaugi ištremta?
              Kodėl vidinis pasaulis nerimsta, dejuoja
              lig paukštis negalintis skristi – sparnai palaužti,
              kodėl likimas gyvenimo dėsniams diktuoja,
              gal todėl, jog atėjai į šį pasaulį per anksti?
              Praėjai ilgą kelią – įvairovės lydėjo kelyje,
              gal neišmokai gyvenimo dėsnių mintinai,
              o gal tuos dėsnius kūrei sau – savyje,
              o dabartyje ieškai atsakymo, kurį seniai žinai.  
              

              2023 11 04