Už stiklinės miglos
Violetiniai vaikšto šešėliai,
Ir tamsiam debesy
Slepia mėnuo mieguistas akis.
Skubūs žingsniai moters
Plyteles trotuaro skaičiuoja,
Ir nutrūksta minties
Nestipriausia grandis.
O širdies gelmėje
Bręsta nuojauta nerimo, baimės,
Kad tave, jei ne šiandien –
Rytoj prarasiu –
Ir tuomet aš likimo prašau
Ir meldžiuos prieš ikoną
Atleidimo už tai,
Ką praradęs esu.
2021 07 29
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-10-30 22:48:15
Praradimai būna neišvengiami. Tai gyvenimo tikrovė su kuria reikia apsiprasti, kad ir kaip sunku būtų, nes esame bejėgiai ką nors pakeisti.