Už stiklinės miglos

Už stiklinės miglos
Violetiniai vaikšto šešėliai,
Ir tamsiam debesy
Slepia mėnuo mieguistas akis.
Skubūs žingsniai moters
Plyteles trotuaro skaičiuoja,
Ir nutrūksta minties
Nestipriausia grandis.
 
O širdies gelmėje
Bręsta nuojauta nerimo, baimės,
Kad tave, jei ne šiandien –
Rytoj prarasiu –
Ir tuomet aš likimo prašau
Ir meldžiuos prieš ikoną 
Atleidimo už tai,
Ką praradęs esu.
 
2021 07 29
Noriūnas