pabėgsim į provinciją...
...pabėgsim
į provinciją –
į kažkurį
miestelį,
kur pasislėpti
niekaip
negalì –
smalsa
kas imituota neigs,
gilumo
nepraradus,
ir paradoksuos
tirps
t e n
praraja
t o l ì
tarp mūsų - - -
daug ko nesupratęs,
nesuvaidinamas,
apsvaigęs
t i k r u m u
virtuklis
vietinės – ne vien- - -
virtualybės
praeis,
paliesdamas
siekimą
grįžti –
į g e r ą j ą
provinciją,
vadinamą
- - - jausmu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-28 07:01:42
Patiko. L.abiausia prasmės požiūriu, akcentuojant:
"smalsa
kas imituota neigs,
gilumo
nepraradus"
Gerai, kad imitacijų tamstos kūryboje, prie kurios teko prisiliesti, lyg ir nepastebėjau... Būna, kad kai ko nesuvokiu, bet manau, kad tai mano bėda. Geriau pasistengęs , atrodo įveikiau ir čia esančią man sunkiausią dalį:
"virtuklis
vietinės – ne vien- - -
virtualybės
praeis"
Ir tuomet tapo prasminga ir gražu.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-28 03:33:03
"kur pasislėpti
niekaip
negalì –" labai teisingi žodžiai.
O eiliukas - nuostabus.