pabėgsim į provinciją...

Santrauka:
x x x x x x x
...pabėgsim
į provinciją –
į kažkurį
              miestelį,
kur pasislėpti
niekaip
negalì –

            smalsa
kas imituota neigs,
gilumo
          nepraradus,
ir paradoksuos
tirps
       t e n
praraja
           t o l ì

tarp mūsų - - -

daug ko nesupratęs,
nesuvaidinamas,
apsvaigęs
              t i k r u m u
virtuklis
vietinės – ne vien- - -
virtualybės
                     praeis,
paliesdamas
siekimą
            grįžti –

į  g e r ą j ą
            provinciją,
vadinamą

- - -  jausmu...
st_a_s

2006-12-28 00:05:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2006-12-28 07:01:42

Patiko. L.abiausia prasmės požiūriu, akcentuojant:
"smalsa
kas imituota neigs,
gilumo
nepraradus"
Gerai, kad imitacijų tamstos kūryboje, prie kurios teko prisiliesti, lyg ir nepastebėjau... Būna, kad kai ko nesuvokiu, bet manau, kad tai mano bėda. Geriau pasistengęs , atrodo įveikiau ir čia esančią man sunkiausią dalį:
"virtuklis
vietinės – ne vien- - -
virtualybės
praeis"
Ir tuomet tapo prasminga ir gražu.

Anonimas

Sukurta: 2006-12-28 03:33:03

"kur pasislėpti
niekaip
negalì –" labai teisingi žodžiai.
O eiliukas - nuostabus.