Nutraukti gyvenimo siūlą tik pats Dievas tegali,
Bet pikto žmogaus ranka aplenkia net Visagalį,
Nulaužia, sutrypia nespėjusį pražysti rožės žiedą,
Aplink tiek daug abejingų, Dievui ašaros rieda.
Ką daryti su šiuo pilnu pykčio ir neapykantos pasauliu,
Kai taip šiltai ir taip skaisčiai šviečia virš žemės saulė,
Reikia visus užmigdyti, taip dangus visas negalias gydo,
Kol atsigaus žemė nuo karų, nuo ligų, nuo juodo pavydo.
Ar jau priimtas verdiktas, ar daug laukiama valandėlės,
Kada atsivers žmogaus protas, gailestis, sužydės gėlės,
Tiek daug ženklų, išmintinų žodžių, bus įsakymas duotas,
Nemokėsim skaityti, neišgelbės mūsų net Nojaus luotas.
poeta
2023-10-13 13:15:06
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-10-13 19:30:43
Aktuali tema. Stiprios bei prasmingos eilės, verčiančios susimąstyti.
Toks jau tas pasaulis. Anot poeto B.Brazdžionio:
Aš žinau, yra tiesa pasauly
ir keliauja ji vienui viena.
Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę
eina ji tik vieną žodį nešdama.
Viena žodį – Meilę – nešdama.
Aš žinau, yra taika pasauly
ir keliauja ji vienui vienui viena.
Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę
eina ji tik vieną ginklą nešdama.
Vieną ginklą – Meilę – nešdama.
Aš žinau, yra šviesa pasauly
ir keliauja ji vienui vienui viena.
Pro naktis, pro bedugnes ji spindi saule
ir karaliui, ir man, vargšui, amžina.
Meilė – Meilė – Meilė – amžina.
Kai mokiausi girdėjau profesoriaus vieną paskaitą apie šeimą, kuri man įstrigo į atmintį, kad mišrių šeimų palikuoniai būna agresyvesni negu įprastų. Nepatikrinau..