O senas miestas
Pilnas nuodėmių.
Kas žavi tamsoje –
Šviesoj nublanksta.
Kam man žinot,
Kas laukia mūs tenai,
Kol aš galiu paduot
Bičiuliui ranką.
Staigus viražas
Mano kelyje:
Mergaitė pametė
Prancūziškas blakstienas.
Ieškojom jų
Giraitėj po beržais
Ir prie Kupos
Tarp žydinčių purienų.
Ir vis dėlto aš jai
Dėkot turiu:
Kaip susitikom,
Taip ir išsiskyrėm.
Iš jos neišgirdau aš
Įprasto „myliu“
Ir negirdėjau
Banalaus „nemyliu“.
Meilės nėra
Be mylinčios mielos,
Yra apgirtusios aistros
Žaidimų vingiai...
Nors senas miestas
Pilnas nuodėmių,
Tik gal tos nuodėmės
Ne taip jau nuodėmingos?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-09-30 17:09:34
Liūdnas pamąstymas apie gyvenimo vingių posūkius.
Laimei, kad mergaitė pametė tik blakstienas. Jeigu taip būtų pametusi silikoninę krūtinę, kai nei verkt, nei raudoti. Beieškodami būtumėte išlaužę ne tik purienas, bet ir nusiaubę 10 m. spinduliu viską aplinkui.
Nuobodulys yra pražūtingas silpnavaliams, nes jis sukelia daugiausiai nuodėmių arba klaidų.
Reikia daugybės metų atgailos panaikinti nuodėmę žmonių akyse, tačiau Dievui užtenka vienos gailesčio ašaros. Bent tuo galima pasidžiaugti.
Kupa man atplukdė, kaip tolimą aidą prisiminimus, kurie sukėlė man liūdesį. Su Kupa buvo kai kas susijęs.