Aukoju auką Aukščiausiajam –
Ant aukuro atnešiau Absoliutui.
Aguoninė aušra aiškiai aušta,
Ašarotas akis aštriai ado.
Ant aukuro aistrą atnešiau,
Akis apsiploviau akivare.
Andai – Amžinatvė atsėlina:
Aistra anglėja anglėja...
Ankštuma apsivijo aplinkui –
Atrodo, apklojo antkapiu.
Apaštalo aprėdu apsidengusi,
Atjoja Amžinatvė ant asilo.
Artimas angelas apdejuoja
Apanglėjusią aukuro aušrą.
Akmenimis ateina apaštalas,
Atnešdamas apytamsą aidžią.
Alėja, alma akimirkos –
Amas artinakty apmiršta.
Apavas apaštalo atviras:
Angimi apkandžioja akmenys...
P.S.:
alėja – teka
amas – garsas, balsas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-09-15 18:36:33
Visad smagu ir įdomu skaityti tokius nepakartojamus eksperimentus, kuriuos kiekvienas regi savaip.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2023-09-14 13:56:14
Įdomu įdomu, amžinatvė ant asilo...kažkur skaičiau, kad Romos viešpatavimo
laikais žydams nebuvo galima joti arkliais, tai buvo romiečių privilegija, turbūt
todėl judėjai naudojosi asilėliais, kaip ir Jūsų Amžinatvė.