neverkit dėl manęs,
kai aš išeisiu –
vėl debesys gauruoti slenka.
apkabinau berželio
baltą tošies gėlą
ir violetinę rugpjūčio
rugiagėlę.
neverkit dėl manęs,
šalna pakando
piliarožių ir ramunėlių
įščias.
ir stoviu aš dabar
it kryžius,
nuo debesies
į žemės grumstą įsikibęs.
Medis
2023-08-29 17:45:14
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-08-29 20:49:13
Per širdį einantys žodžiai.
Neaišku, kiek keliaut reikės,
Gal kelias dar labai tolimas...
Prašyti neverkti,tai tas pats, kas prašyti gegutės kad pavasarį nekukuotų...