neverkit dėl manęs,
kai aš išeisiu –
vėl debesys gauruoti slenka.
apkabinau berželio
baltą tošies gėlą
ir violetinę rugpjūčio
rugiagėlę.

neverkit dėl manęs,
šalna pakando
piliarožių ir ramunėlių 
įščias.
ir stoviu aš dabar
it kryžius,
nuo debesies 
į žemės grumstą įsikibęs.