Adomas ir Ieva
Aš tyliu, tu klausai.
Mes abu lyg vaikai.
Mes abu nekalti,
Iš dangaus ištremti.
Pasiryžę gyvent,
Žemės laiką ištvert.
Kiek nulemta – atbūt
Ir sugrįžti... Galbūt...
O jei ne? O jei ne –
Sužaliuoti žole
Kas pavasarį vėl...
Ir neklausti – kodėl?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-08-04 21:54:01
Taip būna, kai daug norima - liekama prie suskilusios geldos.
Ieva pamačiusi, kad pažinimo medžio vaisiai yra tinkami maistui, patrauklūs akims ir, vieną suvalgius, galima įsigyti išminties, ji paėmė jo vaisių, pati valgė ir davė savo vyrui valgyti.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2023-08-02 14:46:59
Ak... gražu