Aš tyliu, tu klausai.
Mes abu lyg vaikai. 
Mes abu nekalti,
Iš dangaus ištremti.

Pasiryžę gyvent,
Žemės laiką ištvert.
Kiek nulemta – atbūt
Ir sugrįžti... Galbūt...

O jei ne? O jei ne –
Sužaliuoti žole
Kas pavasarį vėl...
Ir neklausti – kodėl?..