Snūdi ramybė ant rugpjūčio slenksčio,
Nes kas jau sėta, tas ir duoda derlių,
Nėra aistrų, apkvaitusių giesmių.
Nuo darbo maudžia raumenis ir akys pačios merkias,
Tave be gundymo - tarsi sesuo liečiu.
Kažkur prašapo kraujo unisonas,
Tylos prasmės nesamstome žodžiu.
Ar alkstam artumos dabar taip pat, kaip duonos?
Raukšlėjas kūnas, nes be paslapčių.
Išskirsto vakaras, nesiūlęs bendro guolio,
Krenti į sapną. Užgirstu - šnarpšti,
O aš į nemigos skaistyklą kažkodėl papuoliau.
Gal kad ruduo viduj, o ne arti?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-08-01 12:17:20
Rugpjūtį prasideda liūdesys dėl vasaros, nors vasara dar nepraėjo, tačiau atsisveikinimas jau yra neišvengiamas. Rugpjūtis ypatingas dar tuo, kad nakties danguje galima stebėti krentančias žvaigždes. Perseidų lietumi arba krentančiais meteorais vadinamas reiškinys ne vieną priverčia pakelti akis į dangų ir susimąstyti apie tai, kas svarbu.
Po nemigos pasibeldžia Sapnas:
https://www.google.com/search?client=opera&q=Sapnas++žodžiaiTomas+Augulis&sourceid=opera&ie=UTF-8&oe=UTF-8#fpstate=ive&vld=cid:75f19343,vid:XeRzTWGD0RU