vėl vakar krito sode obuoliai,
dar neprinokę nuo senos obels.
nudžiūvo šakos, nes žaibai
perskrodė trapią josios šerdį.
ir pasidarė man tada graudu
matyt, kaip miršta obelėlė.
o kiek praleista valandų po ja,
svajota žiūrint į beribį dangų.
ir kaip vaikystėj takeliu šiandien
sugrįšiu jau po daugel metų.
tik neberasiu čia senos obels,
tik kelmas pasitiks
kaip sesė brolį.
Medis
2023-07-18 11:19:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2023-07-18 14:27:10
Kartais laimė ir tai
Ką esi iškentėjęs,-
Kas tau draskė ir plėšė krūtinę perpus…
Juk atgyja šaka,
Nors aplaužo ją vėjas,
Ir į saulę vėl kelia žaliuosius lapus.
Vėl žaliuoja
Ir žydi šaka sužeistoji,
Jai žydėjimas šitas
Brangesnis daugsyk,
Nes atlaikė audras,
Nepalūžo, kovojo…
Ar gyvenime šitaip nebūna, sakyk?
( ? )
https://www.google.com/search?client=opera&q=Rasa+Doniela&sourceid=opera&ie=UTF-8&oe=UTF-8#fpstate=ive&vld=cid:18091e05,vid:mT59IeDtaJw