Ateina metas atsisveikint,
palikti tėviškės gimtus laukus
Ir iškeliauti mintimis į rojų,
kurio nėra – gal niekad ir nebus.
Išliks tik širdyje pageltęs gojus,
ir sodas pilnas obuolių...
O ir draugai, bičiuliai, motin,
jau neužeis, neapsilankys.
Gulėsiu tyliai savame kalnely
ant samanų, minkštos žolės.
Tik baltas žiedas lauko ramunėlės
vienintelę paguodą teatneš.
Medis
2023-07-07 13:09:18
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2023-07-08 13:46:20
Per širdį einančios eilės , nors dar nežinoma ateitis, kada tai bus,
Nesvarbu, kiek kam nors bus metų. Mes visi sulauksime dienos, kai langinės užsivers ir išeisime visi ten, kur nėra nei skausmo, nei išdavystės...
.
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2023-07-08 06:55:28
Buvome, esame, liksim - prisiminimų kalne - tik meilė amžina. Ačiū už priminimą apie laikinumą.