Leiskit dar pagyventi,
kaip gyvena poetos,
kaip Leonardas Gutauskas –
per žodį ir spalvą.
Kaip Stasys Krasauskas –
per juodą ir baltą,
kaip nerimstančios bangos,
nutapytos Čiurlionio.
Dar leiskit įkvėpti tėviškės oro
ir ąžuolą kaimo stipriai apkabinti,
kol teka iš beržo sula – medžio syvai,
skardena virš lauko vyturys –
čyru vyru...
Medis
2023-07-05 11:30:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2023-07-07 09:55:40
Labai žmogiškas prašymas, deja...
Gyvenimas mus priverčia ne tik kentėti, bet ir atkakliai eiti pirmyn pasitikti nežinios per darganą, šaltį, skausmą, neviltį bei artimų žmonių netektį, bet niekada neleidžia sustoti pusiaukelėje ir nesuteikia jokios teisės abejoti, kad ten, kur tolsta horizontas nėra jokios prasmės.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-07-06 09:40:48
Ir teka iš... > o jeigu: kol teka...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2023-07-05 13:30:34
Visa savo būtim pritariu šiems žodžiams.