Leiskit dar pagyventi,
kaip gyvena poetos,
kaip Leonardas Gutauskas –
per žodį ir spalvą.
Kaip Stasys Krasauskas –
per juodą ir baltą,
kaip nerimstančios bangos,
nutapytos Čiurlionio.

Dar leiskit įkvėpti tėviškės oro
ir ąžuolą kaimo stipriai apkabinti,
kol teka iš beržo sula – medžio syvai,
skardena virš lauko vyturys –
čyru vyru...