Pasikėlę nuo žemiško
vargo
paukščiai suka
lizdus debesy,
mes gyvenam
užsitvėrę tvora
nuo kaimynų,
taip pašėlusiai
kvepia dar kartą
alyva,
šėlsmas melsvų margaritų
ir sukniubęs miestelis
nuokalnėn
suleidžia nagus-upelius,
nebeturiu tėvų
ir manęs niekam nereikia,
su pušim žiūrim
į dangų,
šešios valandos –
laukiam,
pašauks vakarienei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2023-07-01 00:00:18
Man pakaktų trečiojo posmo, jis labai talpus ir gilus.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2023-06-20 11:20:13
Žmogus reikalinga ne vien tik tėvams, tačiau visada atsiranda dar kažkas neabejingas jam.