.......

Paukštelių kalba labai maloninga ir įtaigi,
Tembras nei per aukštas, nei per žemas,
Besiklausydamas jų ramiai užmigti gali,
Skristi jų padangių keliais ir miško takeliais.
 
Jie kalba su mumis savo paukščių kalba,
Dalinasi savo baimėmis ir džiaugsmeliais,
Žvelgi į juos mažyčius ir atsistebėti negali,
Kaip įdėmiai jie seka kiekvieną mūsų žingsnelį.
 
Jiems reikia žmogaus, jiems reikia mūsų gerumo,
Meilės, draugystės, dėmesio, bičiuliškos artumos,
Jie visuomet stengiasi pas mus į sodus sugrįžti,
Taip, kaip mūsų vaikai sugrįžta iš tolių tolumos.
poeta

2023-05-20 12:37:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2023-05-23 15:13:14

... ir mes lyg paukščiai - giesmėmis turtingi...
 

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-05-21 13:45:00

 Akylus poetės regėjimas yra mums turtas, ir dvasinė stiprybė. Paukščiai keičia mūsų gyvenimą. Būkime su jais, pajuskime, pavasarį — kad ir trumpai, o galbūt ji iš tos paukščio giesmės, kuri skirta tik mums, vienintelė ir tokia svarbi.