Tirpsmas


Gelmėje patirties ledas sukužda kliokesiu tirpsmo,
Plukdo saulės šukes, kol pabyra žiedais pamiškėj,
Ir prisiekt negaliu, jog iš ilgesio nebepravirksiu,
Nors jaučiuosi sausa, kokia būna pernykštė žolė.
Vėl per odą pietys siunčia šelmišką savo glamonę.
Rausta skruostai vos vos – lyg sujudo likutis sulos,
Bliaukia būtu medum kasidenybė bekvapė, beskonė,
Nes galiu nebe daug – atsiminti, kliedėti, sapnuot.
Spręsk – svarbu, nesvarbu - būtą laiką mes gaunam kaip vardą.
Ten svajonių nėra, nei saulėtekių, anei vilties.
Ak, matyt, jog tirpstu, nes jausmai nesustabdomai varva,
Nes esmė ir prasmė pasinėrus gelmėj patirties.
Nijolena

2023-02-24 13:32:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-02-25 10:09:47

Viskas – niekas, o niekas yra niekas. Negali turėti visko, turi duoti, kad gauti atgal – tai vienintelis kelias. Kartais, regis, atiduodi viską, bet viskas – niekas, todėl atidavęs, gauni atgal viską, ko norėjai ir vėl ieškai, kas galėtų būti viskas. Tuomet svajoji ir atrandi naują nieką – tai, kas uždega akis liepsna ir padaro įmanomu viską. Saulė pakyla, tamsa dingsta, horizontas žaižaruoja ryškia šviesa, nušviesdamas tamsiausius kampelius. Svajonė veda tave už rankos, o Tu lyg mažas vaikas to nesupranti, bet nuoširdžiai džiaugiesi. Ji tave švelniai glosto palikdama visas negandas užmarštyje