Suskamba muzika, šoka mintys ir žodžiai,
Vasaros vėjas glosto švelniai medžių lapus,
Nuo jo prisilietimo šakos supasi, tyliai virpa,
Nežinomas poetas susimąstęs žvelgia į jas.
Taip suvirpa kūnas nuo švelnaus prisilietimo,
Suvirpa, išsitiesia žalia žolė pėdų prispausta,
Suvirpa karšta ašara ant veido, nusirita skruostu,
Ji nukris ir ištirps, ją priglaus mūsų žemė šalta.
Suvirpa užgauta styga, suvirpa iššauta strėlė,
Suvirpa ranka delne nuo taip laukto susitikimo,
Suvirpa ir užgęsta žvakė žmogaus gyvenimo lange,
Suvirpa ir užgęsta žvaigždė nuo visiško išsekimo.
Keliauja mūsų mintys, žodžiai, muzika ir poezija,
Supinti, sujungti vingiuoja širdies išgyvenimų linija,
Vieni iškilmingai sutinkami, kiti tiesiog išmetami,
Kiti pakeliui numiršta abejonėse ir netikėjime.
Suvirpa širdis, nežinomas poetas rašo savo eiles,
Suvirpa ranka, jau užrašyta paskutinė eilutė, žodis,
Juos visuomet atsimins saulė, medis, kalnai, vėjas,
Užges žemėje žvaigždė neatrasta, ilgai šviesti turėjus.
poeta
2023-01-19 09:57:37
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2023-01-19 13:45:40
Eilės, iš kurių jaučiame spinduliuojančią, žmogų veikiančią meninę jėgą.
Eis metai, slinks amžiai pražilę, neš prasmę gilią apie nežinomą poetą ir jo neramią širdį.