Šventą naktį užgimęs vaikelis
Neš pasauliui ramybę ir rojų.
Jis – į šviesą, į meilę takelis,
Jis skaidrus, paslaptingas rytojus.

Kūčių stalas žvake padabintas
Kalėdaitis į šieną įdėtas.
O kryželis šalia pakabintas
Mums primins, kiek daug visko žadėta.

Susirinkus šeima laužia duoną
Ir dalinasi trapią plotkelę.
Jie prisimina vargšą ir poną
Bei gyvenimo nueito kelią.

Susikibę visi pasimelsime,
Gerumu vienas kitą apsupę,
Vyno taurę prie lūpų pakelsime,
Gėrio saują plukdysim per upę.

Degs žvakelė ilgai ant mūs stalo,
O lange – toks tylus žiburys.
Pasiilgę viens kito be galo,
Mes į širdį praverkim duris...