Sukrešėjęs sniegas

Kam teisintis, jog skaldžiau į šukes
Mus skiriančią membraną,
Jei jautėme abu, kad jau kraujagyslėse sutirštėjo ižas?
Suglamžyti du juodraščiai.
Koks dangiškasis planas?
Nektaro liekanos kartėdamos sugižo,
O aš braukiau į sniegą delnus susikruvintus,
Nesupratau dabar,
Ar verkt, ar ką sakyti.
Artėja gruodis ir tirštėja sutemos.
Kaip viens be kito rasim savą lytį?
Nors kam?
Be jos ramiau glūdėt vienutėse,
Nes Dievas kviečia pas save po vieną.
Membranos liko, nepažiro šukėmis,
Tik nebe baltas - apkrešėjęs sniegas.
Nijolena

2022-11-30 10:01:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2022-12-02 12:38:02

Dar visa žiema prieš akis.Sniegas dar daug  kartų išbalins aplinką.

Reikia drąsos  apkabinti savo vidinę žiemą. Ir jeigu  esantis šalia jaučiasi panašiai, tai dviese žiemoti bus  kur kas smagiau.