Kam teisintis, jog skaldžiau į šukes
Mus skiriančią membraną,
Jei jautėme abu, kad jau kraujagyslėse sutirštėjo ižas?
Suglamžyti du juodraščiai.
Koks dangiškasis planas?
Nektaro liekanos kartėdamos sugižo,
O aš braukiau į sniegą delnus susikruvintus,
Nesupratau dabar,
Ar verkt, ar ką sakyti.
Artėja gruodis ir tirštėja sutemos.
Kaip viens be kito rasim savą lytį?
Nors kam?
Be jos ramiau glūdėt vienutėse,
Nes Dievas kviečia pas save po vieną.
Membranos liko, nepažiro šukėmis,
Tik nebe baltas - apkrešėjęs sniegas.