Trapu ir laikina, švaru ir balta.
Šalta...
Lyg siela išskrenda -
Kai kalbam, matom garą.
Sutilps po marška kaltas kaip nekaltas -
Ir tas, kas lėbavo, ir tas, kas žemę arė.
Atseks bebėgančius
Laukuos vingriausiais pėdsakais -
Iki galugerkly pajusi širdį tvaskant,
Kai nebe ašaros
Tiktai ledėkas prėskas -
Užtvenks ant žvakės atminimų vašką.
Nakty ilgėjančioj kodėl sapnų per maža,
O pilką dieną pačios akys merkias?
Regi it viziją ažūrinį peizažą
Ir pajunti (kaip niekad) vieno mirksnio vertę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2022-11-30 08:59:42
Tas trapumas neleidžia mums apkerpėti,
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2022-11-28 22:09:20
Iš kūrinio jaučiame spinduliuojančią, žmogų veikiančią meninę jėgą.
Galima mylėti žiemą ir nešti šilumą, tačiau galima teikti pirmenybę vasarai, liekant ledo gabalu.