Trapu ir laikina, švaru ir balta.
Šalta...
Lyg siela išskrenda -
Kai kalbam, matom garą.
Sutilps po marška kaltas kaip nekaltas -
Ir tas, kas lėbavo, ir tas, kas žemę arė.
Atseks bebėgančius
Laukuos vingriausiais pėdsakais -
Iki galugerkly pajusi širdį tvaskant,
Kai nebe ašaros
Tiktai ledėkas prėskas -
Užtvenks ant žvakės atminimų vašką.
Nakty ilgėjančioj kodėl sapnų per maža,
O pilką dieną pačios akys merkias?
Regi it viziją ažūrinį peizažą
Ir pajunti (kaip niekad) vieno mirksnio vertę.