Užmerkiu akis

Santrauka:
Ką šiomis eilėmis noriu pasakyti ?

Paskutinėje eilutėje, žmogus iškeliavo Dievo jam paruoštu keliu.
Mes gan dažnai slepiame savyje jausmus artimui ir Dievui. Bijome juos parodyti. Bijome likti nesuprasti. Šiuo veikalo pagrindinis veikėjas yra
žmogus, netekęs to, ką brangino. Ir gailisi, kad per mažai rodė jausmų.
Tik atvėręs savo sielos duris, pripažinęs klaidas ir jas atleidęs sau, jis vėl galėjo atsiminti tai, kas kelia jam džiaugsmą O sulaukęs išėjimo akimirkos, buvo be galo laimingas, su mintimi, kad sutiks mylėtą Dievą / artimą žmogų.
Užmerkiu liūdnas akis,
Net jei ir verktų jos vis.
Atveriu sielos duris,
Kolei dūšia neužmigs.

Ir staiga suprantu,
Jog džiaugsmą nuo Tavęs slepiu.
Kad tik atrodyt kiečiau,
Kitiems ir sau santūriau...

Ir kolei taip gyvenau,
Tavęs visai netekau.
Atsiminimai plūsta vis galvon
Šiom sunkiom valandom.

Tyriausias spindulys
Nušvietė manas mintis.
Saulė ir Šviesa...
Kurios man primena Tave...

Ir štai nauja diena!
Laimės jausmo sklidina,
Užtekėjo viduje,
Giliausioj sielos ertmėje.

Tu klausi: – kodėl
Pasaulis keičias kasdien?
Net jeigu meilė tyra,
Mums jos nebus per gana...

Jaučiu, kad vėlei skrendu
Ant beribės meilės sparnų.
– Kad saulė skęstų šviesoj,
Jai reikia būti tamsoj... (nuskamba Tavieji žodžiai tyloje)

Tarp begalybės žvaigždžių
Atrasim vietą kartu.
Ten mūsų meilė spindės,
Lyg supernova žvaigždės.
Ir tuo pilnai aš tikiu,
Kad tuomet būsim KARTU...

Atmerkiu Meilės akis,
Suprantu Dievo mintis .
Išnykstu tyloje...
Jau išvykstu pas Tave....

- Mylėk Artimą
Mylėk Artimą

2018-05-31 15:46:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): oioioi

Sukurta: 2018-06-03 11:43:23

Gal paprasčiau būtų, jei apie tai dienoraštyje kalbėtumėte, kur nevaržo nei rimas, nei ritmas... Mane labiau sudomino santrauka. Sėkmės!

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2018-06-01 22:56:32

Prasmingos ir dvasingos eilės, kur galima rasti atsakymą dėl tikėjimo į Dievą.