Užmerkiu liūdnas akis,
Net jei ir verktų jos vis.
Atveriu sielos duris,
Kolei dūšia neužmigs.

Ir staiga suprantu,
Jog džiaugsmą nuo Tavęs slepiu.
Kad tik atrodyt kiečiau,
Kitiems ir sau santūriau...

Ir kolei taip gyvenau,
Tavęs visai netekau.
Atsiminimai plūsta vis galvon
Šiom sunkiom valandom.

Tyriausias spindulys
Nušvietė manas mintis.
Saulė ir Šviesa...
Kurios man primena Tave...

Ir štai nauja diena!
Laimės jausmo sklidina,
Užtekėjo viduje,
Giliausioj sielos ertmėje.

Tu klausi: – kodėl
Pasaulis keičias kasdien?
Net jeigu meilė tyra,
Mums jos nebus per gana...

Jaučiu, kad vėlei skrendu
Ant beribės meilės sparnų.
– Kad saulė skęstų šviesoj,
Jai reikia būti tamsoj... (nuskamba Tavieji žodžiai tyloje)

Tarp begalybės žvaigždžių
Atrasim vietą kartu.
Ten mūsų meilė spindės,
Lyg supernova žvaigždės.
Ir tuo pilnai aš tikiu,
Kad tuomet būsim KARTU...

Atmerkiu Meilės akis,
Suprantu Dievo mintis .
Išnykstu tyloje...
Jau išvykstu pas Tave....

- Mylėk Artimą