Ir tai praeis

Vėl sėdime prie vieno stalo –
šis vakaras, žvaigždė ir aš,
o sutemos paširdžiuos gelia –
ar kas mus tris po šiuo dangum suras?

Pabels tik rytas vėl skaisčiai nubalęs,
kai žiburius visus užmerks aušra,
nebus jau vakaro, žvaigždės, manęs prie stalo,
stiklinėj vės čiobrelių arbata.

Ir laikrodis skubės kaip vakar,
tik mano laikas niekur neis,
širdis nors mano trankiai plaka
ir kažko ilgis vakarais.

Ir kiekviena diena it naujas lapas,
bet jau žinai – ir tai praeis.
bitėžolė

2017-09-13 12:25:09

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-09-15 02:21:48

Praeis ir vėl ateis - nesibaigiantis ciklas, kuris... baigiasi :( Geros eilės.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-09-14 21:28:22

Puikus sonetas.
Niekas pasaulyje nėra amžina - viskas praeina. Mes gimstame, kenčiame, mylime, mirštame; tam tikru laiku ateina ir praeina sėjos bei pjūties metas. Tik jūrose bangos vis taip pat dūžta į pakrantes. 

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-09-14 13:17:14

Nuostabus sonetas skęstantis melancholijoje...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-09-14 12:34:14

puikus sonetas, toks su liūdesiu, švelnumu...

Vartotojas (-a): KitaJūra

Sukurta: 2017-09-13 20:47:34

čiobreliai vėl žydės...ir... laikrodis skubės...gyventi gera :)  net nesvarbu kad visa tai praeis...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2017-09-13 19:47:49

Labai vykęs kūrinys.Ir liūdna ir graudu, kai - dar kiekviena diena lyg naujas lapas,
                                                                      bet jau žinai - ir tai praeis...

Vartotojas (-a): Audronaša

Sukurta: 2017-09-13 12:53:49

Puikiai ,labai patiko.