Suvestinė

Į langą beldžias rudenio lašai
Ir krinta lietumi į pačią širdį.
Nelauki nieko, nieko neprašai,
O jei prašai, – vis viena nieks negirdi.

Nesitiki, bet dar slapta tiki,
Kad bus kitaip, tik nežinai kada...
Juk žmonės – abejingi, svetimi,
Nerūpi jiems tavos širdies žaizda.

Save kaip duoną dosniai dalinai,
Visiems užteko, o pačiam – neliko.
Ne ašaros pabyra – pelenai,
Nuodėguliu likai ant lauko pliko.

Į langą beldžias rudenio lašai,
O tu likimo nieko neprašai...
Liepa

2016-11-27 21:36:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-11-29 16:45:58

Jausmų ir patirčių suvestinė. Gilu ir teisinga. Labai patiko. Ačiū.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-11-29 15:02:40

Juk visada išdalinus, tik tuštuma palieka...

Vartotojas (-a): Adzius

Sukurta: 2016-11-28 22:28:35


Į langą beldžias rudenio lašai,
O tu likimo nieko neprašai...      "Likime pasislink, palik dar vietos..." :)

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-11-28 11:54:00

Labai gyvenimiškas jausmas...
Nesitiki, bet dar slapta tiki,
Kad bus kitaip, tik nežinai kada...

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2016-11-28 11:52:00

Labai jau minorinės gaidos... Bet jautru... Sakoma - jei duodi, negalvok apie grąžą...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-11-28 11:04:06

jautrios ir gražios eilės

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-11-28 09:25:02

Jautrios, elegiškos eilės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-11-28 00:14:24

Nesakyk taip, Aušra, negalvok...