Savo angelui

Santrauka:
Žuvis, beje, ne tik dėl rimo. Tai yra ankstyvosios krikščionybės simbolis.
Niekada, niekada nesakiau, kad numirti bus lengva –
Ar alyvos žydės, ar tai uogos sunoks kadagių...
Bet vis tiek kada nors teks paduoti Vieninteliam ranką
Ir palikti už vartų pasaulį, kuriuo aš tikiu.

Juk nutūps ant krūtinės juoda akmeninė plaštakė,
Pabučiuos tartum žiedą gėlės, bet gėlė ta nuvys.
Ar skaudės? Nežinau... Šito niekas man niekad nesakė,
Nes tylėjimo įžadas duotas – bežadė žuvis.

Niekada negalvojau kada ir kodėl teks išeiti,
Bet tikrai bus diena ar naktis, švis gal saulė rytų...
Tik norėčiau, kad būtum šalia – ta iš sapno mergaitė,
Nes juk angelas mano, vienintelis angelas – tu.
kaip lietus

2012-02-19 00:05:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-02-25 20:09:24

"Šito niekas man niekad nesakė" ir , ko gero, nepasakys. Bet kokia gili prasmė!

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2012-02-22 20:31:43

turbūt kiekvienas susiduriame su panašiais pamąstymais.. o Kiaip Lietus taip išmaniai ir taupiai piešia tą vaizdinį, kad beveiki tikiu, kad matau :)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-02-21 10:24:06

Juk nutūps ant krūtinės juoda akmeninė plaštakė > labai įsimintina, originalus ir efektingas vaizdinys. Labai graži eilėraščio idėja, vientisas iškalbėjimas, jautrus virpesys tarp eilučių, nuostabi pabaiga.

Anonimas

Sukurta: 2012-02-20 21:49:13

Prisijaukinti mirtį... neblogas sumanymas
su angelu šalia:)

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2012-02-19 23:55:03

Nuostabiai išdėstytos mintys labai rimta tema, man labai patiko...

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2012-02-19 21:21:43

"Juk nutūps ant krūtinės juoda akmeninė plaštakė,"

Nuostabiai sudėtas skausmingas liūdesys.
Imu į savo saugyklą. Ačiū:))

Vartotojas (-a): vivalavida

Sukurta: 2012-02-19 20:48:56

Paskutinis posmas - labai...:)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2012-02-19 15:56:23

Gan sudėtinga tema. malonu, kad ji čia taip lakoniškai, nors ir pakankamai išsamių, realių minčių srauto lydima, nuskambėjo... Ir pavydu kiek, kad tas angelas - toks realus :) - gera, galint jį (tegul gal ir tik vizijoje) įvardinti. Tikėjimas, nesvarbu kuo, - nepakartojamas skrydis...laisvė...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-02-19 14:44:11

Ach... Geriau patylėsiu kaip žuvis... :)

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-02-19 10:18:28

kalbėjimas ir eilėraštis lengvas lyg vasarvydžio nakties vėjo dvelktelėjimas. O iš tiesų juk tokia rimta tema... Eilius, paliekantis labai savotišką (bet malonų) jausmą

Anonimas

Sukurta: 2012-02-19 08:53:48

Iš ties labai lengvas, gražus, kaip atodūsis )

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2012-02-19 00:29:42

Protingos ir gražiai su gyvenimu kalba tavo mūzos...

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2012-02-19 00:21:52

Labai jau rimtai ir... Net atsidusau...