iš dulkių į dulkes

Santrauka:
(laisvas pusvalandis padrikai)
o jei rytoj
tai bus atvirkščiai?
jeigu iš tiesų būsi Tu,
bet tuomet nebebus manęs.
nebijok, mažyti, tai nebaisu.
užsimerk. tamsu.
šiandien aš taip gyvenu,
o jei nuo rytojaus taip
gyventum Tu?..
negi būsi kitaip nei aš
ir nekeiksi tos dienos, kuomet atsiradau
vien tam, kad pradingčiau?..

o jei nuo rytojaus
viskas bus kitaip?
ir būsi Tu,
ir būsiu aš, ir mažyti,
mes vėl būsime MES.
gal tik nebus Dievo,
kuris matydamas mus raustų
iš gėdos ir gailėtųs sukūręs abu
kaip du skirtingus pasaulius,
kurie kartu liejas į vieną
nevaldomą.

deja, mažyti... tikriausiai rytojus bus
toks pats kaip dabar.
kol Dievas yra –
mūsų nebus.
ir stengsiuos stipriau užsimerkt.
apsisaugot nuo nesamo Tavęs.
ir nuo visų, kurie mus žino.
kurie matė, kaip du tapo vienu
o po to neliko nieko.
SanLi

2009-08-08 18:33:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): SanLi

Sukurta: 2009-08-14 14:18:23

mane erzina kai mane taiso :> tikrai.. rasau ne tam, kad kas ji spausdintu ar pan.. rasau savo tarme, taip kaip man girdis ir skamba.. nenoriu kad redaguotumet.

Anonimas

Sukurta: 2009-08-08 19:18:26

Vajėj kiek daug įvardžių... Nelabai poetiškai pavyko. Apie meilę reikėtų kalbėti subtiliau.

patiko „kol Dievas yra- / mūsų nebus.“