Kaip liūdna, močiute,
Kai Tavo galvelė,
Nusvirus ant kelių,
Lopšinę niūniuoja.
Kai dreba Tavo rankelės,
Duonutę raikydamos.
Kai klausi,
Kilstelėjus baltą galvelę
Nuo pūkinės pagalvės,
Ar lauke vis dar lyja,
Kai nepameni,
Kiek gi metelių sueis Tau,
Kai aplankys lapkritys.
Močiute, kaip liūdna...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 14:16:06
Labai gražūs žodžiai. Matosi kad iš širdies rašote.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-06-08 09:48:35
mylinčios anūkės nuoširdūs žodžiai
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-07 22:01:37
toks paverkšlenimas,- senolės bejėgiškume daug galios, / ji žino kur eina/
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-07 20:53:06
Su didžiule meile... Sėkmės kūryboj! :)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2009-06-07 19:54:18
Kokia meilė, kokia šiluma močiutei išsakyta. Labai gražu.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-07 19:30:11
Labai gražiai - atviras nuoširdumas.