Į angelą

O angele mano, ir kur gi nuklydo likimas?
Kartu juk kalbėjom, kaip eisim į būtį nušviestą.
Ieškosim peizažų kaip tyro gamtos palikimo,
Statysim be pragaro maišto ten, angele, miestą.

Paversim į daiktą net mažą saulėtekio spindį,
Kad šviestų, kai žiovaus iškritęs pavasario rūkas.
Ir žodį sudėsim sparnuotam žvaigždynuose vingiui,
Palietus leliją rasoj lyg avietinėm lūpom.

O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu
Tavęs. Susiraskim takelį be žodžio nuodingo,
Gyvybę alsuoti be žvėriško apdaro kaukės,
Saulėtekio spindžiui kaip daiktui į žodį sustingus.
obelaitė

2009-03-04 16:38:49

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-03-13 21:00:03

Gera. Tikra. Stipru.

Anonimas

Sukurta: 2009-03-09 21:26:48

...švelnumas :)

Vartotojas (-a): saulyteinspain

Sukurta: 2009-03-04 21:12:47

Nuostabiai tyras ir mielas kūrinys... :)

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-03-04 19:49:20

Nuostabus lyriškumas, dainingas ir erdvus :)

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-03-04 19:49:16

O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu
Tavęs. Susiraskim takelį be žodžio nuodingo,
...nepaprastai žavu...labai...gilu, poetiška ir melodinga...

Vartotojas (-a): Svyruoklė

Sukurta: 2009-03-04 19:04:12

O angele mano, aš vis dar pavargusi laukiu tavęs.

Gražus pasikalbėjimas su savo angelu.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2009-03-04 17:57:27

Susiraskim takelį be žodžio nuodingo

Prasmingai... Patinka man Jūsų eilės... :)

Vartotojas (-a): Irisiukė

Sukurta: 2009-03-04 16:54:18

Jausminga, kūribinga