Vienmarškinė

Santrauka:
***
Nerimas pasiklydo
išbyrėjusiam laike –
neranda kelio namo.

Diena užgeso –
neparvesiu už rankos
kaip pasiklydusio vaiko.

Egoizmo prakaitu
persmelktą švarką
pakabinau rūsio spintoj.

Atiduodu raktus –
paskandink Baikale -
neatidarysiu jos durų.


Rudeniui degant
likau vienmarškinė –
vėjuose plaikstos skvernai.

Lengvas drabužis
peršviečia sielą –
geluonims lendant nešalta.

Piktos grimasos
negriauna namų.
Vėtra

2007-09-22 21:43:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): gulbinas

Sukurta: 2007-11-03 13:25:39

:)

Vartotojas (-a): gurgulyte

Sukurta: 2007-09-26 11:10:47

i pabaiga visiškai sunuostabėjo :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2007-09-25 22:29:41

Nesigailiu uzbegusi:))))

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-09-24 16:17:30

:) Uždavinys išspręstas. Ir gana gerai pasirinktas sprendimo būdas! Pradžia dar kiek abstraktoka, lyg per ilga įžanga.

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2007-09-23 20:39:59

... negriauna namų.
be pradžios nepajustume to stiprumo ne vien kūrinio, kuris išsakytas paskutinėmis eilutėmis...

Anonimas

Sukurta: 2007-09-23 18:39:49

paskutiniai posmai stipriausių, jų gal net ir pakaktų,
pradžia skystoka, šiek tiek tradiciškumas jaučias..

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2007-09-22 22:58:59

...subtiliai, su giliomis potekstėmis nutapyti vaizdai puikiai jungiasi į visumą, vienas kitą paryškindami...labai gražu...

Vartotojas (-a): Džyzas

Sukurta: 2007-09-22 22:47:53

Įdomūs vaizdai, patiko :)

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-09-22 21:49:55

Rudeniui degant
likau vienmarškinė –
vėjuose plaikstos skvernai ------ puikiai. Šviesūs namai...