Jau grįžtu
aš žinau
kad brydės lieka tamsios
nepasotintas žagre
bedugnis pelkės alkis
beržo vainiku įklimpęs
rūkas amsi
skaliku
atsliūkinęs iš pelkės
ir aplink
šešėliai įsižaidę
išrašytame kreida
pūkuotam debesėly
beržo šakele
beformį eros veidą
piešia man
į tuščiažiedę gėlę --
jau grįžtu
kur aušta žalčio pėdos
į klampias ribas
kur jo nebeprikelsiu
pelkėje akmuo
pilkais parėdais
po rūku po beržu
nesušalsiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-06-29 12:43:28
...toks stiprus, sidabriškai gražus ryšys su gimtine,protėvių takais...mielas ir jaudinantis...
Anonimas
Sukurta: 2007-04-16 17:24:14
nuo antro posmo vis stipryn.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-04-16 14:24:12
Pavykęs darbas: ir jausmingas, ir nenuobodus. Labiausiai įtikino nestandartinis sprendimas ir sėkmingas laviravimas apsieinant be dažnai pasitaikančių štampų. Žodžiu - patiko.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-04-16 13:51:41
Išsiskiriantis. Labai.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2007-04-16 09:55:32
Hė, hė, hė! Lyg specialiai man, kad, gink Dieve, vėl nesišiauščiu.
Ne..Prani, ne. Jautriai perskaičiau, apgaubtas vaizdais, prisiminimais, susimąstymu.
Beje, kaip reikia rašyti kreipiantis Prani, Ar PranY?
Man taip ir knieti parašyti -PRANY!
Kitas dalykas, įsitikinęs, kad neblogai matematiką išmanai.
Ar tai optinė apgaulė?
Vartotojas (-a): rbridė
Sukurta: 2007-04-16 09:01:12
Prani, tu kaip visada lieki nepakartojamas :)