aš žinau
kad brydės lieka tamsios
nepasotintas žagre
bedugnis pelkės alkis
beržo vainiku įklimpęs
rūkas amsi
skaliku
atsliūkinęs iš pelkės

ir aplink
šešėliai įsižaidę
išrašytame kreida
pūkuotam debesėly
beržo šakele
beformį eros veidą
piešia man
į tuščiažiedę gėlę --

jau grįžtu
kur aušta žalčio pėdos
į klampias ribas
kur jo nebeprikelsiu

pelkėje akmuo
pilkais parėdais
po rūku po beržu
nesušalsiu