Pažįstu nevilties skonį.
Jis man primena sudegusius drugius,
Kartybę burnoje ir sielos kamputy.
Ir aš tau tokia pat.
Pažįstu tavo karčias akis.
Vėl mano siela žvelgia į tavąją
Ir stebisi,
Vien tavyje atpažindama savo sielą kadaise.
Pažįstu ledinę šypseną,
Kai šypsos vienos lūpos,
O širdis krauju laša.
Nesijuok, kada liūdna. Neverta...
Luna_
2007-02-19 07:13:13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-02-20 09:12:25
Ačiū :D
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-02-19 22:14:30
... Eilėraštis skamba tarsi tyro liūdesio atodūsis, nutapytas švelniomis akvarelinėmis spalvomis,lengvai nyrančiomis į ilgesingą gelmę...gražu...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2007-02-19 12:20:49
Gražiai liūdna, o kodėl – nežinia...
Lyrika!
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-02-19 07:19:33
Gražu. Liūdna. Puikus ir originaliai netikėtas palyginimas pirmose eilutėse.