Nesuprasi
padoru
krutine puikiai padori
prie ko ta kekse
prie ko tas laikas
prie ko Skema

zmones ne auga, jie tik sensta, ar gimsta jau seni, bet jaunyn neina.
va su siela tai keblu, siela neturi kazkokios pastovios supstancijos.
pakroselio akys ziba matant grazumus, jaunuomene, ar moteri zydejime, gali buti jis ir nebutinai nukrypelis, bet norisi uzriaumoti, seniukam bobutes, bet ne, seniukai vampyruoja.
O meninio tipo zmones kartais man atrodo, kad jie visi i viena, ar i kita puse pakrype, bet jie gali matyti ivairiose plokstumose zmogu, aplinka, baisu fiziskai zmogu padailinti, ar dar labiau pabjauroti, grazu isgrazinti iki begalybes, nors jo grazinti kaip ir nereiktu, tik truputi, tinkamos sviesos ir jau grazumelis.
Karikatura ir rodo, ir plepa...

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-14-jurga-luzaite-apie-atostogas-klausymasi-ir-jura/105488
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-06-berlyno-traukiniu-stotyje-isikure-pandos/105336

Jei piesini uzdusini, jis tik akivaizdus piesinys, be oro tarpo, su remeliais, jei yra deguonies, isskrenda per langus, duris ir plysius...
Ir taip, ir taip gaunasi, nezinia, nuo ko tai priklauso.

Ka manau apie lavonus, manau gerai apie lavonus, nereikia juodo raiscio, kad ju nepamatytumei, kad juos sleptumei ir pan...
Yra tokia medalio puse ir nieko cia nepadarysi.
Net savotiskai butu idomus koks ciklas, bet foto nuotraukos ne vien tada gaisenos, iseitumei is tokios parodos pati pagaisus, bet jei kurybiskai, tai juoda - balta ir gerai, gyva - negyva.
Drugelis ir jo blynas ir panasiai.

Kopūstinė

kai ateina Zoline, visada nezinau, kas ji tokia, ar tai Marijos imimas i dangu, jos pasirodimas ir plast plast i dangu, mistika man religija, bet ryskesnis vaizdas, kad karviu varymas i tvarta :)), nezinau kas, bet gyvuliu varymas i tvarta kazkaip man labiau su zoline sukimba. Visur zoles, derliu grebimas, karvems vainikus pinti, ir jei spusteltu saltukas, tai su visomis zolemis ir sienu i tvarta...

day.lt
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.

Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Pasakojama, kad Jėzaus motinos Marijos mirties apaštalai budėjo prie jos kapo. Petras išvydo, kaip Marija prisikėlė iš numirusiųjų ir Viešpats ją paėmė į dangų. Atidarę patikrinti karstą, apaštalai Marijos kūno neberado - karste buvo tik daugybė gražių gėlių.„Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“ (Apr 12, 1). Taip apaštalas Jonas aprašo regėjimuose matytą Saulėtąją moterį – bažnyčios, kovojančios prieš žemės blogį, biblinį slibiną, simbolį. Marijos dangun ėmimo dogma paskelbta tik 1950 m., tačiau liturginis šio įvykio minėjimas žinomas nuo V amžiaus.

Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

viki sako, viki zinios
Žolinė


Žolìnė (Žõlinė) – švenčiama rugpjūčio 15 d. Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.
Istorija

Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos raj.), Krekenavoje (Panevėžio raj.), Pivašiūnuose (Alytaus raj.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio raj.), Panemunyje (Rokiškio raj.), Surdegyje (Anykščių raj.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių raj.)

Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu paskelbė kaip dogmą.

Senovės baltai žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
Lada – slavų mitologinė harmonijos, meilės ir grožio deivė. Lados egzistavimas slavų panteone yra ginčytinas ir dažnai teigiama, kad Lada tėra neopagonių ir neoromantikų neteisingai interpretuotų šaltinių pasekmė.

XV a. Ladą lenkų mitologijoje mini Janas Dlugošas. Taip pat Lados vardas siejamas su kitais XV–XVII a. šaltiniais bei folklorinėmis slavų dainomis. Siejama su graikų Leda.

Lada kartais priskiriama ir baltų mitologijai. Apibūdinama kaip tarpininkė tarp dangaus ir žemės, lietaus davėja, žemės globėja. Su ja siejamas Ladakalnio kalno Aukštaitijoje vardas. Pasak P. Dundulienės – Lada ir Lela buvusios senosios baltų motinos deivės. Joms rengtos apeigos svarbiausių metų švenčių metu. Deivių vaidmuo taip pat buvo labai svarbus motinystėje, meilėje. Lada ir Lela buvo pagerbiamos dainose naudojant tokius priedainius kaip lado, leliumai, aleliuma, aladum ir kt.[1]

:D
http://www.youtube.com/watch?v=jsN6U6dw3h8

http://www.youtube.com/watch?v=b-KewDw0IMI

http://www.youtube.com/watch?v=08wPHrnVKA0

http://www.youtube.com/watch?v=nVrtrB84_AA

- - -
http://www.efoto.lt/node/484883
http://www.efoto.lt/node/472844
http://www.efoto.lt/node/445194
http://www.efoto.lt/node/444093
http://www.efoto.lt/node/420578
http://www.efoto.lt/node/365748
http://www.efoto.lt/node/349473
http://www.efoto.lt/node/306526
http://www.efoto.lt/node/264360