← Atgal

Kobixas UŽRAŠAI

Sukurta: 2014-10-05 22:18:09

Rašau ekspromtu mintis,
Kurios piešia horizonte
Naujas erdves vaizduotei,
Spalvomis žmonių gyvenimo...
 
Piešiu eskizais akimirkas,
Kurios virsta vaizdais.
Pasąmonėje įstringa paveikslas
Išminties, jausmas tauraus grožio...
 
Groju gyvybės simfonija,
Kuri spinduliuoja energiją.
Paliečia džiaugsmo šypsnis,
Laimė tampa mano namais...
 

Sukurta: 2014-10-05 02:24:51

Aš nemiriau

Aš nemiriau,
Mirė dalelytė viena –
Truputis manęs...
Paprastai šneku,
Nes negaila.
Jei neliko –
Vadinas nereikėjo...
 
Kažkas priveda,
Lyg ir neprašant,
Prie įdomios būsenos –
Tikėjimo savimi,
Net tada, kai netiki...
 
Miršta praeitis,
Kitaip dabartyje nebūna...
Pamoju jai ranka,
Kitą į ateitį tiesiu,
Pats čia ir dabar –
Kuriu ir gyvenu...

Sukurta: 2014-10-04 22:26:29

Nereikia pasiduoti kitų spaudimui, ypač tų, kurie patys labai lengvai jam paklūsta.

Sukurta: 2014-10-04 00:35:29

Be prasmės neįmanoma suprasti esmės.

Sukurta: 2014-10-02 23:17:23

Nebūtina žinoti, kad kažkur kažkas žiauraus vyksta, nebent žinosi, kad ir gero kažkas kažkur vyksta, nes visuomet - kas nors, kur nors vyksta.

Sukurta: 2014-10-01 23:45:48

Sukurta: 2014-10-01 01:25:12

Tiesa mėgsta pabūti ten,
Kur nėra komforto, gal net šalta...
Bet ji būna ir tada, kai liūdna,
Kai atrodo visi nusisukę – ji žiūri...

Sukurta: 2014-09-28 23:47:12

Rastos mintys:

Žmonių skirstymas yra sąmoningas siekis ir lengviausias būdas pažeminti. Kam to reikia? Pažeminus lengviau daryti įtaką ir valdyti. Kai žmogus dėl žeminimo pasijunta menkesnis, jis pradeda nepasitikėti ir abejoti savimi. Jis tiesiog nustoja dvasiškai vystytis ir ieško atramos išoriniuose autoritetuose bei tampa priklausomas nuo jų. Nėra jokio civilizuoto pasaulio. Sistema deklaravo įvairias santvarkas, o iš tikrųjų – tiesiog ėjo nuo atviros vergijos iki užslėptos vergystės, praplečiant vergo “laisvės” rėmus (geriau, kad jų nematytų). Taip buvo kurpiama vystymosi ir laisvėjimo iliuzija, tame tarpe ir religijos pagalba 
Dar daugelio žmonių sąmonė užteršta melu taip, kad tiesa juos baugina. Bet.. baimė daro žmogų žvėrimi, o drąsa – kūrėju 
Tiesa paprasta, atvira ir aiški, jos poveikis – harmonizuojantis ir vienijantis geriems darbams. Būkime atidūs žodžiams – tai ne tušti ženklai ar virpesiai, tai poveikis, galintis pakeisti ne tik žmonių mąstymą, bet ir gyvenimą. Mokykimės klausytis ir kalbėti tik tai, kas reikalinga ir tada kai reikalinga.