Gyvenimo ruduo nutūpęs ant palangės lesa paskutinius mūsų jaunystės trupinius..

Nepyk, rytoj ateisiu.
Gali gesint prie židinio žvakes.
Lai tykiai smilksta paskutinė cigaretė,
Visvien juk nerūkai, o ir manęs šiandien nebus...

Suprask, nebūtinai mes buvom teisūs.
Gali išmest tas niekados neskambintas natas.
Lai vėjas neša per laukus pernykštį lapą,
Visvien tikrai žinai - rudens jau šiemet nebebus...

Aš pamenu kaip per pečius kadaise apkabinęs,
Kantrybės mokei - tos, kur trūko tau.
Žinai, pasikalbu vis su tavim, nors tu išėjęs.
Man taip lengviau suprasti koks iš tiesų aš pats esu.

Kodėl pasiskolinti lengviau nei atiduoti?
Kodėl nelaimė nelaukta ateis?
Kodėl gyvenime visiems ne visko duota?
Kodėl nekaltą kitą dien nuteis?

O aš norėčiau, kad kitaip gyventi būtų galima,
Kad saulė šviestų ištisus metus,
Kad niekas neliūdėtų per gyvenimą.
Ir kad kas vakarą kiekvienas grįžtų į namus.....

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Klibinkščiuodamas koja už kojos,
Per gyvenimą ėjo žmogus.

Saulėtekis mano rampos šviesa,
Gegutės mano žiūrovai.

Ištirps tas sniegas,
Kaip ir jūsų kvailos mintys.


Klibinkščiuodamas koja už kojos,
Per gyvenimą ėjo žmogus.

Jie vakar man nuoširdžiai pažadėjo
Bent vieną milijoną pinigų.
O aš, vargšelis, tuo tikrai tikėjau.
Dabar visam gyvenimui tapau vergu.

Buvau juk tiksliai viską suskaičiavęs,
Kiek namui, butui, kiek vaikams...
Visiems daviau, pačiam man nieko nereikėjo,
Dabar klūpau ant grindinio lentų.

Užtad šiandien aš niekam neskolingas.
Tiesa ir man neduoda niekas pinigų.
Norėčiau dirbt, bet tinginys kankina,
Neleidžia net išeiti iš namų.

Kažkaip liguistai šiandien noriu valgyt.
Buvau juk tikras, kad sėkmingai atprantu.
Tiek to, einu į televiziją paskambint,
Gal duos loterija tą pažadėtą milijoną pinigų...

Ieškojau išminties kur jos nėra.
Kur niekados ir negalėjo būti.

Aš pamenu kai mes pirmą kartą susitikom.
Kaip viens į kitą žvelgėm spindinčiom akim.
Ir nesvarbu, kad tik kelias akimirkas laimingi buvom.
Svarbu, kad šito niekas neatims.

Lai nieks nesako, kad tai buvo nuodėmė.
Mes juk kartu pabuvom tik sekundę

Sveika sveika, juodoji mano sese.
Nelaukiau dar tavęs, bet atvykai -užeik.
Nelaikas su tavim išeit man, žmonės sako.
Per jaunas aš, dar nepakankamai namuose pabuvau.

Nors kita vertus tu pas nieką nesiklausi,
Nesirenki. Imi už rankos ir eini....
Palieki paskui save jūrą skausmo
Ir debesį prisiminimų praeities.

Et, išeinu.Negrįšiu.
Palaidokit atsiminimus ir viltis.
Man nesvarbu kas bus toliau,
Mirtis ar vynas.
Vis vien išgėriau savo taurę,
Tad sudie.

Nepatikrintais duomenimis, man protas nepasimaišė...
Gydytojo nuomonė, man nesvarbi...

Blogai ne tada kai pingų trūksta.
Blogai, kai žinai, kad jų truks ir ateityje...