Ne toks jau aš ir bestuburis,
Ne šliužas juk, o mastantis žmogus.
Turiu aš nuomonę, tik garsiai jos nereiškiu,
Nenoriu jūsų skaudint, nes jūs nemokat būti neteisus...

Niekaip nesuprantu, kodėl aš visą gyvenimą skaičiuoju pinigus, nors to daryti nemėgstu....
----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šiandieninei diskusijai pasirinkite vieną iš atskaitos taškų:
1. "Man trūksta pinigų";
2. "Man pinigų pakanka";
3. "Man pinigų per daug";
4. "O tu kada nors matei pinigus?";

Nepraustaburnis liūdesys,
kaip širdgėlos vangus šešėlis,
užslinko tarsi dargana,
nors "žinios" saulę pažadėjo...

Asfalto dulkėmis nusėtas mano veidas,
nuvargę paakiai sutinę, purvini.
Tik vien viltis, kad viskas vieną dieną baigsis,
mane dar gena pabjurusiom šalikelėm link tavo paslapties...

Iš atminties iškrapščiau tik tavo fragmentus,
Tarsi suplėšytos nuotraukos kelis skutelius.
Nebregryš vaizdinys, o galbūt ir nereikia...

Šiuo metu laikyti gyvūno negaliu - neturiu tam laiko.
Kai sulauksiu pensijos nusipirksiu vėžlį, kad turėčiau su kuo rytais pabėgioti.

Šiandieną lis arba nelis.
O man visai vienodai.
Aš nei gyvūnas, nei žvėris,
Nei augalas koks - man vienodai.

Net negalvok, kad tau atleisu,
ir nemanyk, kad visa tai nuslėpsiu nuo kitų...
Tik tu viena, vienintelė, brangioji,
man nedavei červonco prie kasų...

O "švyturys" mane , kaip dievą myliu,
paskelbė savo vienatiniu sūnum...
Bet tu viena, vienintelė, brangioji,
man nedavei červonco prie kasų...

Aš maldavau, verkiau, klaupiausi.
Su pagarba žvelgiau į tavo mėlynas akis.
Bet tu viena, vienintelė, brangioji,
man nedavei červonco prie kasų....

Lai gėda bus tau, kai aš vyrams pasakysiu,
kad "švyturio" šiandieną nebebus.
Nes tu viena, vienintelė, brangioji,
man nedavei červonco pri kasų.....

paplovė potvynis per dieną mano smegenis,
paplovė neprastai - iš pagrindų,
dabar beliko tik spoksot į baltus debesis,
galbūt kartu su jais praskrisi tu....