O šiandien šviečia saulė :]

[Šekspyro sonetas Nr.82]

Su mano mūza tu nesužadėtas
Ir pervertini tas gražbylystes,
Kuriom ne vienas šių dienų poetas
Apvainikuoja savo knygutes.

Aš - dulkė prieš tave, nes tavo protas
Toks pat, kaip tavo veidas nuostabus.
Užtat ir eilės mano dovanotos,
Turbūt per daug senoviškos tau bus.

Pasiieškok naujovių, drauge mano!
Bet atvira, bičiuliška šneka
Po praštmatniausių pagyrimų tvano,
Tikiuosi, bus miela tau ir sveika.

Geriau palik išblyškėliams dažus -
Tu ir be jų pakankamai gražus!

Grįžtu.

PASKUTINIS išbandymas ir PRIE JŪROS :)

mhm. šaltoka.

Jau ne pirmąkart
prašau
sėkmės
Nes daugiau niekas
išgelbėti
negali
Ir sąžinė užgraužia
bet vis tiek
prašau
Suteik dar vieną
man sėkmės
lašelį

jau pamiršau, kaip atrodo
pavytusi žolė, kai žemė
nusimeta chalatą

jau neatsimenu, kaip tamsiai
žalios pušys
svyruoja palei žemės
basas pėdas

ir net šaligatvio plytelių pilkuma
jau buvo užmiršta...

bet žemė apsinuoginus
nusprendė nusiprausti

žaluma

M.K.Čiurlionio poezija ispanų kalba.
Žinau, kad poezijos apskritai nederėtų versti.
Tačiau man kažkodėl labai patiko skambesys.

Sonata
(Allegro)

Otoño. Jardín abandonado.
Los árboles semidesnudos murmuran
y riegan con hojas los caminos,
y el cielo gris tan gris tan triste,
como sólo el alma puede entristecer.
Un hombre va por los senderos y praderas,
lleva un saco al hombro y un rastrillo en su mano.
Camina por senderos, donde hace poco hubo flores,
pero ya nada es igual.
Otoño. Entristece el alma,
y el cielo tan gris. ¡Ya no hay camino!
Las hojas amarillentas de los arces lo cubrieron.
Los árboles están semidesnudos en el jardín abandonado y murmuran.

Traducido por L. Klimas y S. Goštautas

kol išdžius vandenynai.

šviežiai šaldyta.