23:35 ir dar 10000 spaudos ženklų.
Nemiegok.

hey Charley I think about you
everytime I pass a fillin' station
on account of all the grease
you used to wear in your hair
and I still have that record
of little anthony & the imperials
but someone stole my record player

http://www.youtube.com/watch?v=12qBoy2rhVw&feature=related

Nežudyk.
Mylėk savo artimą kaip save patį.

—
Viktoras Gerulaitis „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu. Neišgalvotos muzikos istorijos“. niam.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=T_lh5fR4DMA
Jis: ne. Ji: taip.

radau Damoklo kardą
surišau iš jo
Gordijaus mazgą

net dievai
susipainiojo

M. Bacevičius "mazgas"

šalta, galvoju –

būčiau –
jei būčiau
iš naujo –

pirmosios snaigės
nekaltai intymi
trajektorija –

šilta.

„truksta tikro isgyvento zodzio, kuris butu issivadaves is sablonu. jus per daug tolerantiskas sabloniniam mastymui. esate gabus zmogus. bet, manau, kuriantis zmogus visada turi stengtis perzengti save ir pasiduoti eksperimentu nezinomybei. tada laukia nuostabus kurybiniai atradimai. sekmes“ (dariuselma)

Gerbiu!

„Žiūrint iš klubinės veiklos pozicijų – viskas labai šaunu: į internetinę bendriją susibūrė panašių pomėgių žmonės, dažnai net neturintys didesnių kūrybinių ambicijų, jie tiesiog dalijasi savo laisvalaikio kūrinėliais, komentuoja, vertina vieni kitus, pasidžiaugia, pakritikuoja. Tai puikus hobis. Todėl gal ir nekeista, kad manęs vis neapleido mintis, jog šios pastangos truputį primena posakį – aklas aklą veda. Manau, tie, kurie pasirinks literatūrą, žodinę kūrybą kaip esminę savo gyvenimo liniją, ilgai šiuose lit. svetainių žaidimuose neužsibus. Anksčiau ar vėliau jiems prireiks ir rimtesnių patarimų, o juos gali duoti tik profesionalus literatas. Beje, ne bet koks, o tik tas, kurio kūryba pasitikima. Vos keli asmeniniai susitikimai su tokiu poetu, kurio nuomonė tau svarbi, individualūs jo patarimai gabiam žmogui gali duoti daugiau naudos nei pusšimtis internetinės svetainės bičiulių bei komentuotojų.
Neabejoju, kad rasčiau ne vieną tikrai talentingą įvairių epochų poetų eilėraštį, kurie gana „tradiciški“, be ypatingų novacijų (pvz., A. Achmatova, J. Strielkūnas etc.) Ir vis dėlto jų eilėraščiai alsuoja, yra sklidini jėgos ir gyvybės, turintys savybę gyventi ne vieną dešimtmetį ar net šimtmetį. Taigi visi formos išskirtinumai, žodyno turtingumas, ta ar kita tema, tėra eilėraščio sudedamosios dalys, nebūtinai netgi pačios svarbiausios. Konkretaus talento prigimtis pasirenka tai, kas jai svarbiausia.
Dar apie formos išskirtinumą... Daugelis konkurso dalyvių formos išskirtinumą, regis, suprato tiktai kaip išorinę eilėraščio grafiką (o ir tą dažniausiai patikėjo vien kompiuteriui, jo galimybėms), tarsi po ja bandytų paslėpti kaži kokį eilėraščio, kaip visumos, neįgalumą.“ (D. Kajokas)

Kiekvienas iš esančių čia (išskyrus postringaujančius kaip puikiai išmano literatūrą) apie poeziją ir visa kita žino daugiau už mane.