*

- kam rašyti eilėraščius,
jei gali pažinti iš arti:
tai daug ryškiau nei rašalas,
giliau nei dažo įspaudas,
daug gražiau nei duota.

- pirmiausia todėl, kad žodis trumpesnis už kalbą;
ir žinoma, martynas gal nepatikėtų,
bet rašyti eilėraštį - tai kaip pažinti kitą iš vidaus.

- iš savo vidaus?
- ne, iš kito.

Muzika išreiškia tai, kas nei gali būti įdėta į žodžius, nei išlikti tyloje. (V. Hugo)

Aš atsakingas už tai, ką kalbu.
Aš neatsakingas už tai, ką girdi.

„Skaityti blogas knygas naudinga. Kad žinotum kaip nereikia rašyti. “
Hemingvėjus
„Geriausias būdas susipažinti su nauju dalyku – parašyti apie jį knygą“.
Benjamin Disraeli (1804-1881)
„Rašymo meistriškumas tai yra gebėjimas kurti tokį kontekstą, kuriame žmonės galėtų galvoti“.
Edwin Schlossberg
„Geriau rašyti sau ir neturėti skaitytojų, negu rašyti skaitytojams ir neturėti savęs“.
Cyril Connolly (1903-1974)
„Jei rašytojai neberašytų apie save, tai turėtume daug tuščių lapų“.
Elaine Liner, We Got Naked, Now What, SXSW 2006
„Negana vien tik užburti. Turiu sukurti burtų vertę. Turiu sukurti taisykles“.
Eric A. Burns, Gossamer Commons, 06-15-05
„Užrašęs savo gyvenimo istoriją, geros knygos nesukursi. Net nebandyk“.
Fran Lebowitz (1950-)
„Kai kurios rūšies rašiniuose, ypatingai meno kritikoje ir literatūros kritikoje, yra normalu beveik visai nerasti prasmės ilgiausiose pastraipose“.
George Orwell (1903-1950), “Politics and the English Language“, 1946
(iš www.grafomanija.com)

http://grafomanija.com/2009/03/31/stiprus-zodziai/

„Perkrauta kalba neleidžia įsivaizduoti, kas, kur ir kaip vyksta, tad sunku ar beveik neįmanoma sekti personažo istorijos.
Komentaruose pasitaikantis raginimas „rašyk literatūriškiau“ rodo, kad rašytojai/rašinėtojai nemano, jog pernelyg gausus meninių priemonių naudojimas nesukuria meninės kūrinio vertės. Įtariu, kad tai dar viena priežastis, dėl kurios lietuvių skaitytojas nesusitinka su lietuvių rašytoju (žinoma, tai tik metafora).
/.../
Sykį skaitydama man patinkančią užsienio autoriaus knygą, ėmiau stebėti, kiek kalbos papuošimų, verčiančių stabtelti ir gėrėtis, yra viename puslapyje. Ir ką gi – vienas, du. Kai kur – nė vieno.
Perkrauti tekstą metaforomis gal ir apsimoka, jei bandoma sukurti groteskiško stiliaus įspūdį. Dažniau visgi jaučiu, kad taip bandoma sukurti Aukštosios Literatūros įspūdį.“ (iš http://grafomanija.com/2011/12/10/beprasme-metafora )

( ir dar http://wakefelderman.blogspot.com )

„Žodis metafora reiškia kažką nešti iš vienos vietos į kitą, ir jis yra kilęs iš graikiškų žodžių μετα (kuris reiškia iš vienos vietos į kitą) ir Φερειν (kuris reiškia nešti), ir ji sakoma apibūdinant ką nors žodžiu, kurio reikšmė nėra tai, kas tai yra. Tai reiškia, kad žodis metafora yra metafora.“* (Markas Haddonas, iš romano „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“)
___________________________________________
*Autisto personažo metaforos aiškinimas.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-24-andrius-navickas-propaganda-ar-ugdymas/75894

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-25-vaidas-jauniskis-kritiko-laisve/75903#.Tx_b1ryxTMg.facebook

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=VRI5N-FcFEc#!