Jau niekas manos širdies nebesuklijuos. Ji dužo lyg krištolinė taurė tyčia numesta ant žemės. O jei ir bandys kas nors ja suklijuot, joje vis tiek pritrūks vienos detalės. Detales, per kuria ji ir sudužo - TAVĘS. Užpildęs plyšį mano gyvenime, palikes tiek daug manyje, Tu išėjai neištaręs nieko. Palikes tyla ir prisiminimus man prieš akis. Tylą, kuria bijau sunaikint, prisiminimus, kurie neleidžia tavęs pamiršt. Žmogus daug kartu gyvenime pakyla, bet dar daugiau suklumpa. Kartais vienas neatsargus žingsnis ir mes tampame nebe tokie stiprus kokie buvome. Tas neatsargus pasistūmėjimas i prieki mano gyvenime buvai Tu.. Nekaltinu Tavęs, kad dabar mano gyvenimas yra nieko vertas, kad jame išbluko net pačios ryškiausios spalvos. Užkariavai mano širdį be jokio vargo, juk buvau žavus: blondinas, spindinčių žalių akių, meilios šypsenos. Sužavėjai pamylėjai ir dingai iš mano gyvenimo, neleidęs pažvelgt tau i akis paskutinį kartą...O gaila, juk tave mylėjau ir vis dar myliu...

Mano gyvenimas skamba kaip daina…Mano gyvenimas plaukia kaip upė...Mano jausmai trykšta per kraštus…Mano meilė tau neįtikėtina…Savo meilės tau nebegaliu nuslėpti…Ką man daryti? Stengtis? Stengtis gyventi? Stengtis gyventi be tavęs?..Ne…Man tai neįmanoma...Neįmanoma tavęs užmiršti…Kai teka ar leidžiasi saulė aš galvoju apie tave…Kai man sunku bandau svajoti apie tave…Mano gyvenimas tu…Be tavęs man sunku…Kur dingai?..Kur esi išėjęs?..Kur pradingai…

Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi;
Meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
Viskuo viliasi ir viską ištveria...

Kur nėra tavęs nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia,
Už horizontų mėlynų.
Kur nėra tavęs ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis pasiruošęs skristi
Suakmenėja išskleisti sparnai...

Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum.

Šypsena, kuri praskaidrina dieną.. Akys, kurios sušildo širdį.. Kūnas, kuris priverčia drebėti.. Žmogus, kuris leidžia mylėti.. Tobulybe, kurios nėra.. Idealumas, kurio ieškome.. Melas, kuris skaudina.. Išdavystės, kurios griauna gyvenimą...

Koks keistas Gyvenimas.... Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę netikime. Bet manau sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų - mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų...

Ateik, kai nepakelsi nevilties,
Kai skausmas tau rankas išties,
Kai ilgesys tave kankins,
Kai meilė nebeprisimins.
Ateik, kai netikėsi žmogumi,
Kai skriesi su praeitimi,
Kai nusisuks visi draugai
Ir kai bus tau blogai.
Ateik, kai ašaros per skruostus plūs,
Ir kai gyvenimas sugrius,
Kai gyvent nebemokėsi
Ir pasikelt nebegalėsi
Ateik, aš tau rankas ištiesiu,
Tu ir vėl tikėsi žmogumi
Tiktai pasitikėki manimi...

Suprask mane, tik tiek prašau...
Mano širdis jau sudaužyta,
Nekęsk manęs, jei bus tau taip geriau...
Tik pirma pagalvok ar verta taip daryti?
Draugais tu likti nenorėjai..
Na taip, galbūt tau per sunku
Bet aš tave tikrai mylėjau,
Tik viskas dingo su laiku...
Liūdėdamas žiūri man į akis
Ir prašai dar šanso antro,
Bet mūsų meilei gresia tik mirtis,
Tad nematysiu tavo skausmo...

Išeisiu ten, kur neieškosit,
Kur nepasieksit jūs manęs.
Kur laikrodžiai man visad rodys,
Gražias likimo minutes...
Išeisiu ten, kur jūs nerasit,
Kur nepasieks nauja diena.
Ten kur negrįš margieji paukščiai,
Kur būsiu aš, tik aš viena...
Išeisiu ten, kur nesuprasit
Kodėl čia liūdna ir nyku,
Į dangų vėl rankas iškelsit,
Suprasit, kad jumis tikiu...
Atėjus čia, iš taip aukštai
Mačiau aš jūsų ašaras, kaip lietų,
O mums kartu būt reikia tiek mažai,
Tik tiek, kad tu manim tikėtum!